Siūlau skype įtraukti į default šaltinių sąrašą

Su malonumu įdėčiau skype paketų saugyklą jei Skype programinė įranga tenkintų bent vieną iš šių sąlygų:
a) Būtų laisva (atvirojo kodo)
b) Naudotų atvirąjį standartizuotą protokolą

Deja, Skype yra nelaisva programa ir naudoją nuosavybinį, uždarą, nesuderinamą su interneto pokalbių standartais komunikavimo protokolą:
"The Skype network is not interoperable with other VoIP networks."
(žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Skype_Protocol )

Taipogi, Skype licencija draudžia sukurti programą, suderinamą su Skype, žr.:
http://en.wikipedia.org/wiki/Skype_Protocol#Legal_Issues
Reverse engineering of the Skype protocol by inspecting/disassembling binaries is prohibited by the terms and conditions of Skype's license agreement.

Taigi, nemanau, kad Skype atsisiuntimo saugyklas verta įdėti į Baltix, kol ši programa yra platinama tokiomis, galutinam naudotojui bei laisvosios programinės įrangos kūrėjams labai nepalankiomis, sąlygomis.

Vietoj Skype, Baltix iškart turi standartizuotą interneto pokalbių protokolą Jabber/XMPP palankančią pokalbių programą Empathy, kuri yra suderinama su Google Talk/Gmail (Google naudoja būtent Jabber/XMPP interneto standartą) ir visiems, norintiems kalbėtis balsu bei matyti viens kitą per internetą siūlo naudotis būtent standartus atitinkančiomis programomis, kaip Google Talk, Empathy ir kt., kurios yra saugesnės (jei negirdėjai, tai per Skype plinta virusai) ir mažiau apkrauna tinklą bei kompiuterį, nekalbant jau apie tai, kad naudodamas Empathy nebūsi priverstas žiūrėti visokias reklamas :)

O kas nori naudotis būtent Skype gali tiesiog nueiti į skype puslapį ir atsisisiųsti šios programos Linux deb paketą - tai padaryti yra labai paprasta, paprasčiau nei įdiegti Skype į Win :)

Bet gal galima akl.lt serveryje naudoti Skype transportą? Dabar kaip tik paieškojau, bet neradau konkrečios informacijos kaip tai padaryti, radau tik taip:

http://myjobspace.co.nz/images/pidgin/

Teoriškai, jei naudojantis Skype API, akl.lt serveryje pavyktų padaryti Skype transportą, tada daug žmonių ir toliau galėtų naudoti savo mėgiamą Jabber klientą ir tuo pačiu, galėtų bendrauti su Skype naudotojais. Manau tai būtų puikus sprendimas, tuo labiau, kad pats Skype nedraudžia naudoti Skype API.

aš irgi manau, kad kuo patogesnė skype naudojimo galimybė prisidėtų prie Baltix buvimo pritaikytu Lietuvos rinkai.

Siūlau padaryt paketą (ar kt priemonę), kad prieš duodant instaliuoti skype,
pradžiai paaiškintų eiliniam žmogui niuansus ;)

pvz.:
=== Jūsų rizika naudojant skype ===

Skype yra nuosavybinė (uždaro kodo) programa, todėl negalima tiksliai žinoti, kaip ji veikia ir yra sunkiau pašalinti nesklandumus (tenka laukti, kos jos gamintojai tai padarys ar paaiškins).

=== Laisvos alternatyvos Skype programai ===

Panašiu principu, kaip Skype, bet paviešintu duomenų keitimosi protokolu XMPP/Jabber veikia daug įvairių programų :

tiek balsui/vaizdui/tekstui: Empathy, GTalk, , QuteCom (ex WengoPhone)

tiek tik tekstui: Miranda, Pidgin, Coccinella

Kaip matote, atviras protokolas garantuoja sveiką programų konkurenciją, ir garantuoja, kad jei kažkas nutiktų vienai programai, galima imti naudoti kitą.

Rekomenduojame "neprisirišti" vien prie Skype, bet užmegzti kontaktus ir per Jabber protokolą (kas turi Gmail, tą automatiškai gauna -- GChat ir GTalk )

O aš kaip tik nerekomenduočiau įtraukti Skype pagal nutylėjimą, nebent pavyktų tai kaip nors pajungti per Jabber transportus.

Yra visa eilė puikių Skype alternatyvų, todėl tikrai nereikėt Baltix naudotojų skatinti naudotis nuosavybinėmis programomis, kurios nesilaiko jokių standartų ir visiškai prieštarauja atvirojo kodo principams.

kuri iš puikių alternatyvų leidžia vykdyti garso ar vaizdo konferenciją, persiųsti failus, dalintis ekrano vaizdu?
na dar naudoti programą (esmė -- turimus kontaktus) iš mobiliako?

Puikios alternatyvos yra:

    * http://gizmo5.com
    * http://www.gnomemeeting.org
    * http://live.gnome.org/Empathy

On 2008-12-04 16:57, Jurgis Pralgauskis wrote:
> Question #29132 on Baltix changed:
> https://answers.launchpad.net/baltix/+question/29132
> Jurgis Pralgauskis proposed the following answer:
> kuri iš puikių alternatyvų leidžia vykdyti garso ar vaizdo konferenciją, persiųsti failus, dalintis ekrano vaizdu?
> na dar naudoti programą (esmė -- turimus kontaktus) iš mobiliako?
> You received this question notification because you are a direct
> subscriber of the question.

--
Mantas aka sirex
    OpenID: getopenid.com/sirex
    PGP Key: http://sirex.lt/pubkey.asc
    Blog: http://sirex.lt/
Ubuntu - Linux for human beings

„Dar nei vienas IT projektas nebuvo užbaigtas laiku, tavasis taip pat nebus užbaigtas laiku!“

Gizmo atrodo rimčiausia iš šių trijų ir vienintelė iš jų turi audio konferencijos bei failų keitimosi galimybę...
bet audio konferencijai reikia kad ir kiti turėtų Gizmo sąskaitą..
bet aš nepažįstu nieko Lietuvoje, kas skelbtūsi, kad ją naudoja :/

patiko galimybė sukurti pokalbių kambarį,
tačiau gchat klientas atrodo jo nepastebėjo (Empathy pastebėjo, bet po kokios 15 min)

be to, kažkodėl jau metus neatnaujinama Gizmo Linux versija
http://forum.gizmo5.com/viewtopic.php?p=45084&sid=788dfa5f24b6100a37f4d9c50f3339bb#45084

Baltix'e yra Empathy, bet ji tik gal už pusmečio/metų turės failų siuntimo galimybę..
audio konferencijos galimybės nerasta... :/
pokalbių kambario galimybė yra, bet kambariai iš anksto sukurti atorodo turi būt ir neradau, kaip į pokalbių kambarį pakviesti/prijungti gchat ar Gizmo klientus

mano supratimu, dar trūksta iki puikumo toms alternatyvoms ;)

Gerb. Mantai Zimnickai, ar nors viena iš tamstos paskelbtų "alternatyvų" bendrauja skype protokolu? Jei ne, tai šaudote Dievui į langus tuščiais šoviniais. Žmonėms nereikia "analogų", žmonėms reikia funkcionalumo, kuri jie _JAU_ turi - šiuo atveju bendrauti su jau esančiais kontaktais (pvz., pas mane skype yra šiek tiek virš 100 kontaktų). Ką tu siūlai daryti su jais? Visiems parašyti "dabar įsimeskit linux kad galėtumėm bendrauti per "gnome meeting""?

Bendrai paėmus, jau dabar reikia labai aiškiai apsibrėžti ko siekia "Baltix" - būti naudinga distribucija Baltijos šalių eiliniam vartotojui _AR_ tik dar viena distribucija su keliais patobulinimais keliems entuziastams - šie du dalykai nesuderinami.

Deja, Mantas (Kriaučiūnas) savo atsakyme gana aiškiai pasakė, kad jo tikslas - turėti atviro kodo požiūriu gana "švarią" distribuciją. Sakau "deja", nes manau kad einant šiuo tikslu kelias veda visai netoli. Pasaulyje jau yra pakankamai distribucijų, kurios stengiasi būti pakankamai "švarios" licenciniu požiūriu. Ar reikia dar vienos, skirtos tokiai mažai rinkai? Mano asmenine nuomone - nelabai. Pažiūrėkim, kas tokias distribucijas naudoja? Entuziastai, tiksliau sakant - žmonės kuriem svarbu įdėjinė pusė ir kurie dėl to pasiryžę atsisakyti kai kurių patogumų ar taikytis su kai kuriais trūkumais. Toliau siaurinam vartotojų ratą: kiek Linux entuziastų yra Lietuvoje? Skaičiuoju ne tuos, kurie domisi Linux skaitydami naujienas apie tai, o tuos kurie ją naudoja kaip pagrindinę OS. Na, ne 10 ir ne 100 bet manau vargu ar suskaičiuotumėm 5000 žmonių. Kiek iš jų pasirinks "baltix" ir kiek - kitas distribucijas? Čia jau diskusijų klausimas, bet manau užtektų mokėti skaičiuoti iki 100. Operacinių sistemų srityje mėgstu pravesti analogiją su automobiliais - eilinis vartotojas, skirtingai nuo entuziasto, nori sėsti į automobilį, užsivesti ir važiuoti, o ne aiškintis kuo skiriasi kuro įpurškimas nuo karbiuratorinio kuro padavimo, ir kur kurią "šlangelę" prijungti, kad kuras būtų paduodamas ten kur reikia.

Jei norima populiarinti linux visuomenėje (t.y. tarp paprastų vartotojų), "Baltix" _*PRIVALO*_ tenkinti visus dabartinių vartotojų poreikius - netgi jei tai reikštų be iškraipymų atidaryti one.lt ir delfi.lt, bendrauti per skype, groti mp3, siurbti torentus ir visą emule tinklą, turėti OCR programą su lietuviško teksto atpažinimo galimybe (na, šita gal ne default instaliacijoje bet bent jau lengvai pasiekiamą, kad nereikėtų daug konfigūruoti, nes pasigedau kai reikėjo nuskanuoti vieną tekstą), mokėti išarvyvuoti rar archyvus iš linkomanijos ir t.t. Juk ne kiekvienas norime nusipirkęs automobilį sužinoti, kad jame nėra, pvz., žvakių ir po to po autodetalių parduotuves ieškoti, kurios žvakės mums tinka,kur jas įsukinėti savo rankomis, tada sužinoti, kad joms reikia specialių raktų, galų gale įsukus toliau žiūrėti kurį laidą prie kurios žvakės prijungti...

Mano nuomone norint užkariauti eilinį vartotoją reikia, kad visa išvaizda kuo mažiau skirtųsi nuo "genuine windows" ir populiariausių programų naudojamų Lietuvoje: grotuvas - su "winampo" išvaizda, pdf skaitytuvas - adobe reader, ir ypač "ofisas" - jis kaip įmanoma turi būti panašesnis į MS Office ir t.t.). Kad ir kaip tas skambėtų "ne gykiškai" ir nežiūrint į tai, kad licencija kertasi su GPL.

Tad jau pačioje distribucijos gyvenimo pradžioje reikia apsispresti ko siekiama - "usability" ar "licencebility"

Kai pernai rudenį parsisiunčiau "Baltix" ir susiinstaliavau, buvau sužavėtas visko - paprasta instaliacija, mano mėgstamos programos yra jau pagal nutylėjimą ir man rodės, kad trūksta tiek nedaug - skype, dar kelių niekučių. todėl ir nusprendžiau pasiūlyti įdėją įkelti skype į "default" instaliaciją. Įdėja nepriimta - tebūnie, ne mano distribucija, ne man ir nurodinėti, ką joje įtraukti ir ko ne. Bet tikrai nenoriu, kad man siūlytų alternatyvas, kurios net neturi reikalingo funkcionalumo.

Dar norėjau pasakyti pastabą dėl Manto (Kriaučiūno) pasakymo "Taipogi, Skype licencija draudžia sukurti programą, suderinamą su Skype, žr.:
http://en.wikipedia.org/wiki/Skype_Protocol#Legal_Issues
Reverse engineering of the Skype protocol by inspecting/disassembling binaries is prohibited by the terms and conditions of Skype's license agreement." - reikėtų patikslinti, kad pagal pateiktą citatą Skype nedraudžia kurti programos, suderinamos su skype, o draudžia aiškintis jos protokolą "reverse engineering" būdu. Jei aš sukursiu programą, kuri bendraus skype protokolu,"Skype" kompanija ilgai ir nuobodžiai turės įrodinėti, kad būtent aš dariau reverse engineering, nes juk gali būti, kad aš skype nereversinau o protokolo aprašymą radau kur nors internete - o tada jau jų reikalas aiškintis kur ir kas tai atliko. O kaip baigiasi panašios paieškos mes jau žinome. Tad pateikta citata tikrai nedraudžia kurti programos, suderinamos su skype. Deja, neskaičiau Skype EULA tad negaliu pasakyti, ar toks punktas nėra paslėptas kur nors kitur bet jei ir būtų kažkoks panašus punktas, man rodos teisiškai jis būtų niekinis. Bent jau aš neįsivaizduoju, kaip reikėtų teisiškai suformuluoti draudimą programuoti kokią noriu programą kuri (o koks sutapimas!) naudoja tokį patį protokolą, kurį naudoja skype (aš gi to protokolo nežinojau, nes skype jo neskelbia ir draudžia aiškintis, ir iš viso kas ten žino kaip ten buvo - gal mano sukurtas protoklas buvo toks geras, kad jie patyliukais jį nukopijavo į savo programą ir dabar bando mano programą uždrausti - niekas nežino koks protokolas naudojamas "Skype"). Tad norėdami bylinėtis teisme, skype turėtų atskleisti savo protokolą viešai (teismai visose šalyse yra vieši) ir įrodyti, kad mano naudojamas protokolas toks pats kaip ir jų, o po to dar turėtų įrodyti, kad jie jį pradėjo naudoti pirmieji. Vnž., nors dažnai teisinis nihilizmas gyvenime tiesiog pjauna savo nelogiškumais, tačiau šiuo atveju jis "groja" atviro kodo pusėje.

Atsiprašau visų, kuriems šis atsakymas pasirodė gal kiek grubokas ir galėjo įžeisti - iš anksto atsiprašau, ne to siekiau. Man tiesiog labai užkliuvo tai, kad dažnai linux naujokams siūlomos "alternatyvos" kurios nė iš tolo neprilygsta orginaliajam funkcionalumui.

su visa derama pagarba,
Simas J.

Dar patikslinimas dėl skype: jau jau taip priešiskai nusistatę prieš skype, tai atkreipkite dėmesį į mano pirmos žinutės tekstą: "siūlyčiau skype deb paketų repozitoriją įtraukti į apt.sources failą (pagal nutylėjimą). Skype instaliuoti pagal nutylėjimą žinoma nebūtina, bet jei paleidęs synaptic's ir paieškojęs skype iš karto ją rasčiau - būtų fantastika." - t.y., jei jums skype ne prie širdies dėl licencijos - tegul ji nebūna suinstaliuota pagal default, bet bent jau palengvinkite žmonėms pasiekiamumą, kad nereikėtų skype deb repositorijos ieškoti internete ir įtraukinėti rankomis į šaltinių sąrašą.

Simai, tai ką nupasakojai, daugeliu atveju vadovaujiesi tik tuo, ką
pats naudoji ir prie ko esi pripratęs. Aš nenaudoju Skype visiškai,
mano darbe yra vietinis Jabber serveris, todėl su bendradarbiais
turime užtikrintą ryšio kokybę, kurią patys galime kontroliuoti. Su
Skype dažnai tenka „pamajakinti", kad galėtum su kuo nors susisiekti.
Mano Jabber kontaktų sąraše yra 146 kontaktai. Jabber yra atviras
protokolas, todėl jį naudoja gmail.com, GTalk, facebook.com, Gizmo,
Gaim, Gajim ir dar daugiau kaip 100 klientų, todėl nėra jokios
abejonės, kad Skype naudotojų yra nelyginamai mažiau. Lietuva yra
nedidelė šalis, todėl jei Lietuvoje Skype yra populiarus, tai tikrai
nieko nesako.

Skype siekia visiškos komercinės naudos, todėl draudžia kopijuoti savo
protokolą ir žmonės gali rinktis tik arba naudoti Skype su jų
pateikiamu vieninteliu klientu ir visokiais licenzijos apribojimais
arba nenaudoti visiškai. Tai reiškia, kad žmonės sutinkantys su
visomis Skype licenzijomis, sutinka būti priklausomi nuo kelių žmonių,
kurie valdo Skype. Tai reiškia, jei Skype bankrutuotų, tai žmonės
tiesiog netektų galimybės bendrauti. Su Jabber taip negali atsitikti,
nes tai yra decentralizuotas ir atvirais standartais paremtas
bendravimo būdas. Bet kuris IT žmogus, nedirbantis eBay kompanijoje,
kuri yra nupirkusi visą Skype, tikrai neturėtu platinti Skype, tuo
labiau, kad ir pats Skype tai draudžia.

Bet kokiu atveju, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, todėl niekas
nedraudžia, lygiai taip pat kaip ir Windowsuose, nueiti į skype.com,
ir lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir Windowsuose, paspausti ant
Download nuorodos ir įsidiegti.

2008 m. gruodžio 4 d. 23:43, Simas J <email address hidden> rašė:
> Question #29132 on Baltix changed:
> https://answers.launchpad.net/baltix/+question/29132
>
> Simas J gave more information on the question:
> Dar patikslinimas dėl skype: jau jau taip priešiskai nusistatę prieš
> skype, tai atkreipkite dėmesį į mano pirmos žinutės tekstą: "siūlyčiau
> skype deb paketų repozitoriją įtraukti į apt.sources failą (pagal
> nutylėjimą). Skype instaliuoti pagal nutylėjimą žinoma nebūtina, bet jei
> paleidęs synaptic's ir paieškojęs skype iš karto ją rasčiau - būtų
> fantastika." - t.y., jei jums skype ne prie širdies dėl licencijos -
> tegul ji nebūna suinstaliuota pagal default, bet bent jau palengvinkite
> žmonėms pasiekiamumą, kad nereikėtų skype deb repositorijos ieškoti
> internete ir įtraukinėti rankomis į šaltinių sąrašą.
>
> --
> You received this question notification because you are a direct
> subscriber of the question.
>

--
Mantas

Mantas Z. rašė:
todėl nėra jokios abejonės, kad Skype naudotojų yra nelyginamai mažiau.

o man tai kaip tik laaaabai didelė abejonė ;)
manyčiau, kad skype naudojimas už jabber didesnis kokį bent 5 kartus (ypač audio-video reikalams)
o Lietuvoje tai kokį 100 kart.
O juk Baltix ir siekia būt pritaikytas LT rinkai... ir Nvidia draiverius deda, nors jie ir uždari kodu ir specifikacija (jei teisingai pamenu ;)

paprastas bandymas: įvedam į populiarią paieškos sistemą "jabber", o paskui "skype", ir žiūrim rastus rezultatus
jabber: 16 mln / skype: 176 mln
.lt domenuose atitinkamai:
jabber: 36 tūkst / skype: 876 tūkst

Čia labiau gaunasi kaip su valdžia. Lietuvoje valdžios vyrai stengiasi
kovoti su alkoholizmu, nes žino kokią žalą daro alkoholis.

Šiuo atveju pritariu Baltix kūrėjui, kuris žino kokią žalą daro Skype,
todėl savaime suprantama, kad jo naudoti nerekomenduoja.

Jei kas nežino, kokią žalą daro Skype, tai manau tai yra akivaizdu,
kad Skype prieštarauja praktiškai visiems atvirojo kodo principams –
yra uždarojo kodo, naudoja uždarą protokolą, draudžia tą protokolą
pernaudoti.

Windows taip pat yra populiariausias, tai kam čia iš vis vargintis su Linux?

Jei remtis statistika, tai Skype daugiausiai naudojamas tikrai ne dėl
visokių konferencinio pokalbio galimybių, o paprasčiausiai
susirašinėjimui. Susirašinėjimui puikiausiai tinka Pidgin, todėl jei
kam nors, kada nors prireiks konferencinio pokalbio galimybių, tai jis
visada gali apsilankyti skype svetainėje ir lygiai taip pat, kaip tai
daro Windowsuose, jį įsidiegti.

2008 m. gruodžio 5 d. 11:31, Jurgis Pralgauskis
<email address hidden> rašė:
> Question #29132 on Baltix changed:
> https://answers.launchpad.net/baltix/+question/29132
>
> Jurgis Pralgauskis proposed the following answer:
> Mantas Z. rašė:
> todėl nėra jokios abejonės, kad Skype naudotojų yra nelyginamai mažiau.
>
> o man tai kaip tik laaaabai didelė abejonė ;)
> manyčiau, kad skype naudojimas už jabber didesnis kokį bent 5 kartus (ypač audio-video reikalams)
> o Lietuvoje tai kokį 100 kart.
> O juk Baltix ir siekia būt pritaikytas LT rinkai... ir Nvidia draiverius deda, nors jie ir uždari kodu ir specifikacija (jei teisingai pamenu ;)
>
> paprastas bandymas: įvedam į populiarią paieškos sistemą "jabber", o paskui "skype", ir žiūrim rastus rezultatus
> jabber: 16 mln / skype: 176 mln
> .lt domenuose atitinkamai:
> jabber: 36 tūkst / skype: 876 tūkst
>
> --
> You received this question notification because you are a direct
> subscriber of the question.
>

--
Mantas

Mantai,

Jurgis jau aiškiai skaičiais parodė, koks santykis tarp jabber ir skype vartotojų lietuvoje. Aš manau, kad jis dar didesnis, nes jabber naudoja daugiau kompiuterijoje įgudę žmonės, kurie daugiau reiškiasi internete.

Mantai, tu eini prieš srovę ir blogiausia tai, kad nori savo valią primesti kitiem. Niekas nesiginčyja ir neneigia jaber privalumų. Niekas neneigia, kad skype daugiausia naudojamas žinučių siuntimui. Niekas neteigia, kad skype suderinamas su atviro kodo standartais. Tačiau mes pastatome tave prieš faktą, kad skype vartotojų yra 100, o gal ir visą 1000 kartų daugiau. O tu į tai atsakai tą patį "tegu visi pereina prie pidgin nes aš jį naudoju ir man jis gerai nes suderinamas su AK" - nepyk, bet pasaulis nesisuka apie tave. Prie pidgin niekas nepereidinės, kol skype nepasidarys mokamas, nes visiem eiliniams vartotojams nusišvilpt, kokius standartus kas atitinka. Jei Baltix nori pasiekti šiuos vartotojus - turi dėti skype. Jei tai distribucija entuziastams - gali likti išimtinai su AK programomis Beje, jurgis pateikė labai gerą pavyzdį su nvidia draiveriais. Gaunasi dviprasmybė :)

P.S. Gal pažiūrėkim į skype kaip į "vartotojo draiverį"? :)

Aš visiškai neprimetu savo valios. Kas ką nori, tas tą naudoja.
Tačiau, jei Baltix sukurtas tam, kad žmonės turėtu galimybę naudotis
atvirojo kodo programomis, tai Skype įdėjimas, tiesiog tam labai
prieštarautų. Baltix turėtu parodyti žmonėms kokia galinga yra
atvirojo kodo idėja, todėl jei jau kas nors nori Skype, tai tegul
žino, kad tarp Baltix ir Skype nėra jokio ryšio. Jei jau Skype nori
būti toks uždaras, tai tegul toks ir lieka.

Dėl nvidia draiverių, net jei jie yra uždarojo kodo, tačiau veikia
tiek su windows, tiek su linux, lygiai taip pat nvidia paklusta
esantiems geležies standartams. Jei jau lyginti su skype, tai nvidia
be uždaro kodo dar turėtu tilpti tik į specialų nvidiai skirtą lizdą,
todėl žmonės neturėtu galimybės naudoti jokios kitos vaizdo kortos,
išskyrus nvidia. Tai jau būtų panašu į skype.

Jei skype būtų uždarojo kodo, bet naudotų standartinius protokolus,
tai nebūtų jokių problemų, kaip ir su uždarojo kodo draiveriais ar
codekais.

2008 m. gruodžio 5 d. 13:03, Simas J <email address hidden> rašė:
> Question #29132 on Baltix changed:
> https://answers.launchpad.net/baltix/+question/29132
>
> Status: Answered => Open
>
> Simas J is still having a problem:
> Mantai,
>
> Jurgis jau aiškiai skaičiais parodė, koks santykis tarp jabber ir skype
> vartotojų lietuvoje. Aš manau, kad jis dar didesnis, nes jabber naudoja
> daugiau kompiuterijoje įgudę žmonės, kurie daugiau reiškiasi internete.
>
> Mantai, tu eini prieš srovę ir blogiausia tai, kad nori savo valią
> primesti kitiem. Niekas nesiginčyja ir neneigia jaber privalumų. Niekas
> neneigia, kad skype daugiausia naudojamas žinučių siuntimui. Niekas
> neteigia, kad skype suderinamas su atviro kodo standartais. Tačiau mes
> pastatome tave prieš faktą, kad skype vartotojų yra 100, o gal ir visą
> 1000 kartų daugiau. O tu į tai atsakai tą patį "tegu visi pereina prie
> pidgin nes aš jį naudoju ir man jis gerai nes suderinamas su AK" -
> nepyk, bet pasaulis nesisuka apie tave. Prie pidgin niekas nepereidinės,
> kol skype nepasidarys mokamas, nes visiem eiliniams vartotojams
> nusišvilpt, kokius standartus kas atitinka. Jei Baltix nori pasiekti
> šiuos vartotojus - turi dėti skype. Jei tai distribucija entuziastams -
> gali likti išimtinai su AK programomis Beje, jurgis pateikė labai gerą
> pavyzdį su nvidia draiveriais. Gaunasi dviprasmybė :)
>
> P.S. Gal pažiūrėkim į skype kaip į "vartotojo draiverį"? :)
>
> --
> You received this question notification because you are a direct
> subscriber of the question.
>

--
Mantas

dalis argumentų perlenkti

nes Skype irgi sėkmingai vykdomas standartinių procesorių (jam nereik spec os ar pan),
ir neriboja galimybės šalia naudoti kitas pokalbių programas

> lygiai taip pat nvidia paklusta esantiems geležies standartams.

> Jei jau lyginti su skype, tai nvidia
> be uždaro kodo dar turėtu tilpti tik į specialų nvidiai skirtą lizdą,
> todėl žmonės neturėtu galimybės naudoti jokios kitos vaizdo kortos,
> išskyrus nvidia. Tai jau būtų panašu į skype.

Sveiki,

On Thu, Dec 04, 2008 at 09:43:44PM -0000, Simas J wrote:
> Dar patikslinimas dėl skype: jau jau taip priešiskai nusistatę prieš
> skype, tai atkreipkite dėmesį į mano pirmos žinutės tekstą: "siūlyčiau
> skype deb paketų repozitoriją įtraukti į apt.sources failą (pagal
> nutylėjimą). Skype instaliuoti pagal nutylėjimą žinoma nebūtina, bet jei
> paleidęs synaptic's ir paieškojęs skype iš karto ją rasčiau

Prieš šį savo parašymą, tu labai akcentavai, kad Baltix turi būti patogi ir intuityvi eiliniams naudotojams bent jau tiek patogi, kiek yra Windows sistema.
Taigi, ką daro Windows naudotojai, kad įdiegti skype? Tiesiog nueina į skype.com , atsisiunčia skype paketą Windows sistemai ir paspaudžia pele 2 kartus ant atsisiųsto paketo.
Lygiai taip pat jiems reikia elgtis ir Baltix ar Ubuntu atveju - nueiti į skype.com ir atsisiųsti skype paketą Ubuntu sistemai ir paspaudžia pele 2 kartus ant atsisiųsto paketo.

Pasakyk, kur čia yra kažkas sudėtinga ar nesuprantama eiliniam nepatyrusiam žmogui?

Ant kiekvieno Baltix CD parašyta, kurios Ubuntu versijos pagrindu jis sukurtas. Jei CD yra atsisiųstas iš interneto tai tą pačią informaciją galima sužinoti paspaudus F1 pradiniame CD meniu arba pasileidus Baltix sistemai išsirinkti Sistema -> "Apie Ubuntu"

Eiliniai žmonės programų įdiegimui Synaptic nenaudoja, šią programą naudoja labiau patyrę, praeitoje tavo žinutėje pavadinti "Linux entuziastais" ;)
Jei skype butų laisva programa, arba bent jau naudotų atvirąjį protokolą, tai man tikrai būtų nesunku palengvinti gyvenimą *patyrusiems* Linux naudotojams, kad jiems lengviau būtų įsidiegti šią programą.

Deja, skype savininkai nenori, kad skype programos naudotojai jaustųsi laisvai ir galėtų laisvai pasirinkti ir bendrauti, pvz analogiškos programos "Google Talk" kūrėjai pasielgė kitaip - jie pasirinko atvirąjį Jabber/XMPP protokolą ir todėl jau dabar yra ne viena programa, kuri gali bendrauti
su Google Talk ir GMail naudotojais balsu, vaizdu ar raštu ;)

Viena iš šių programų - Empathy, palaikanti balso ir vaizdo pokalbius yra Baltix'o CD diske nuo 2007 metų vidurio (kiek pamenu). Jos pagalba gali iškart bendrauti ne tik su visais, naudojančiais GMail/GTalk, bet ir su kitais naudojančiais XMPP/Jabber bei ICQ/MSN/AIM/Yahoo/SIP/Novell Groupwise
protokolus. Kiek aš žinau, statistiškai Lietuvoje daugiau nei 30% naudojasi Gmail paštu, manau ir iš tavo skype adresatų kokia 50% naudojasi būtent Gmail, taigi, tu turi puikią progą parodyti žmonėms atvirųjų protokolų naudą, kad žmonės gali puikiai bendrauti ir be skype ir išlikti nepriklausomais nuo paslaugos tiekėjo :)
Jei dar nežinojai - skype technologija turi ir daugiau problemų, šis protokolas ne tik yra uždaras ir patentuotas, bet dar ir centralizuotas - tai reiškia, kad yra tik vienas skype paslaugos tiekėjas, o tai dažnai būna daug blogiau nei nuosavybinė programa. Aš jau nekalbu apie didžiulį tavo interneto bei kompiuterio resursų naudojimą bei reklamų kišimą.
Pagalvok, kaip tu ir tavo skype naudojantys draugai bendraus, jei eBay kompanijai atsiras finansinių problemų arba atsitiks kokios ryšio problemos su centriniu skype serveriu? Bus liūdna, ar ne?
O va jei naudotum Jabber/XMPP tiekėją, kaip Gmail, tai tokios problemos nebūtų - šiuo atveju naudojamas decentralizuotas protokolas, kaip el. pašto atveju, ir jei pvz nebūtų ryšio su Gmail, tai galėtum naudoti bet kokį kitą Jabber/XMPP serverį, pvz AKL.lt ;)
Ką dar bekalbėti apie pastovų skype Linux versijos atsilikimą nuo Windows? Linux versija videokonferencijas pradėjo palaikyti tik nuo 2008 kovo, kai Windows ir MacOSX - jau nuo 2006 sausio! Tokios programos reklamavimas būtų Linux antireklama - žmonės sakys, kad Linux yra š., nes skype blogiau veikia po Linux.
Siūlau visiems skype naudotojams paskaityti bent jau šią informaciją:
http://en.wikipedia.org/wiki/Skype#Issues

Taigi, kaip matai yra per daug priežasčių, dėl kurių neverta reklamuoti ir žmones skatinti naudotis skype programa. Aš tikrai nedarysiu nieko, kas pasunkintų skype įdiegimą ar naudojimą su Baltix sistema, bet daryti kažką, kas reklamuotų skype (skype apt šaltinių įdėjimas į Baltix yra vienas iš reklamavimo būdų) man irgi nepriimtina.

Beje, vakar išsiaiškinau kaip išspręsti mikrofono naudojimo problemą Ubuntu 8.10 sistemoje (standartiniam Ubuntu 8.10 CD mikrofonas išvis neveikė), taigi, ir sekančioje Baltix versijoje naudotojai kaip visada iškart galės be problemų naudotis pokalbių balsu programomis, tame tarpe ir Empathy ir skype ir kitomis :)

Ačiū tau, Simai, kad nori padaryti Baltix sistemą geresne, sakei, kad be skype yra ir daugiau ką pagerinti, siūlau užsiimti būtent tais kitais dalykais :)
Pvz būčiau labai dėkingas jei padėtum su Baltix torrent'o platinimu - aš galiu sukurti Baltix torrent'ą, bet reikia kažkokio pastoviai veikiančio kompo, iš kurio būtų galimą siurbti. ftp.akl.lt yra 400Mhz kompas, bijau kad gali neišlaikyti apkrovimo siunčiant per torrent.

Siūlau daugiau negaišti laiko ir nerašinėti prie šio klausimo nereikalingų dalykų, kaip kad pvz NVIDIA valdyklės ar žodžio jabber paieška internete - uždaros NVIDIA valdyklės standartiškai neįdedamos į Baltix CD, tik kai kuriose Baltix versijose buvo įdėtos dėl konkrečių priežasčių - t.y. tuo metu atviros NVIDIA valdyklės visiškai nepalaikydavo dalies Lietuvoje pardavinėjamų vaizdo plokščių ir be uždarų valdyklių tiesiog nepasileisdavo grafinė aplinka. Manau visi supranta, kad grafinės aplinkos neveikimas yra daug daug didesnė problema nei kažkokios, lengvai internetu parsiunčiamos bendravimo programos nebuvimas, ar ne ? ;)
O dėl žodžio "jabber" paieškos rezultatų internete tai čia visiška beprasmybė - Jabber tėra tik "darbinis" Extensible Messaging and Presence Protocol (XMPP) pavadinimas. Labai didelė dalis žmonių, naudojančių bendravimui šią technologiją ir net rašančių straipsnius apie tai net nemini Jabber, o kai kurie net nemini ir XMPP - tiesiog rašo apie Google Talk, Gmail chat ir pan.
Taigi - jei kam įdomu jabber/xmpp technologijos populiarumas internete tai tegu ieško ne pagal vieną jabber, o atskirai pagal jabber, xmpp, gtalk, "google talk", "gmail chat", "google chat", "google pokalbiai" ir dar keletą žodžių, skirtų apibūdinti šia technologija teikiamas paslaugas ir tada sudeda visų paieškų rezultatus bei atima iš šios sumos persidengiančius rezultatus.

Beje, Jabber/XMPP technologijos yra kuriamos ir vis intensyviau naudojamos jau nuo praeito amžiaus ir būtent ši atvira technologija laimėjo bendravimo protokolų karą, vykstantį gal nuo 1996 metų, o skype tai tėra tik vienos firmos stumiama programa, kuri šiuo metu yra populiari. Prieš 5-6 metus daugiau nei 90% Lietuvos gyventojų pokalbiams naudojo ICQ, o dabar kiek iš jų beliko? Tuo metu buvo gerai, kad ICQ licencija nedraudė sukurti ICQ protokolą palaikiančias programas, todėl jau seniai yra pilna laisvų programų bendravimui su ICQ, GMail/GTalk (ir kiti Jabber/XMPP) naudotojai gali be papildomos programos bendrauti su ICQ ir kitais bent kiek atviresniais nei skype protokolais.

Taigi - kuo plačiau naudokime pasaulinių interneto standartų organizacijų (pvz IETF) 2002-2004 patvirtintą ir prižiūrimą Jabber/XMPP ir nesukime galvos :)
http://xmpp.org/about/jabber.shtml

Mantai, jau pavargau rašinėti, nes aš bandau pasukti diskusiją kryptimi "ką ir kaip galėtume padaryti, kad Baltix taptų priimtinesnis ir naudingesnis žmonėms", o gaunasi "Skype vs. Jabber". Aš ne prieš Jabber, aš už tai kad žmonės naudotųsi atvirais standartais, bet kol yra faktas kad skype naudotojų yra 1000 kartų daugiau nei kitų protokolų, manau kad labai svarbu turėti distribucijoje skype repository kaip vieną iš šaltinių. Kaip jau rašiau anksčiau - žmonės nepereis į Baltix jei dėl to turės atsisakyti dabartinių įpročių.

Tai kad ICQ mirė, neturi nieko bendro su skype (juk icq mirė ne dėl to, kad nebuvo įtrauka į linux, o dėl visai kitų priežasčių). Galbūt ateis nauja programa (tegul ir naudojanti jabber protokolą) ir skype mirs. Bet kol yra kitaip, siūlau pripažinti faktą ir daryti distribuciją kuo naudingesnę.

Tavo paminėtas būdas su parsisiuntimu iš skype puslapio tinka, tačiau yra vienas didelis ir labai svarbus skirtumas nuo Windows - Windows skype versija pati pastoviai tikrinasi, ar nėra išėjusi nauja versija ir jei yra - siūlo atsinaujinti. Linux skype versija nežinau ar tikrinasi, bet spėju kad nelabai. Todėl norint eiti "teisingu" keliu (kad skype būtų naujausia versija) reikėtų įtraukti repozitoriją.

Dėl torrent - ko gero galėčiau padėti - kaip tik šiuo įmonė, kurioje aš dirbu, nusipirko naują serverį, todėl senasis bus naudojamas kaip labai nedaug apkrautas web serveriukas - galėčiau šalia pakurti torrentų trackerį ar priglausti akl puslapius. Tik bėda kad mūsų įmonės linija ne per didžiausia - tik 2 mbit (užtai be overbookinimo su užsieniu). Bet kiek aš įsivaizduoju torrent protokolą, tai manau reikia ne didelio duomenų srauto o atlaikyti daug trumpų sesijų.

mano pradinis pasiūlymas buvo padaryti skype prieinamą **su papildomu informavimu**

šiaip galite būti ramūs, kad Skype populiarumui nuo Baltix nei šilta nei šalta,
ir kas norės, susiras ją per web'ą,
bet jie skype svetainėj **nesužinos** Manto paminėtų skype trūkumų :(

ir galvos maždaug: "keisti/įtartini tie Linux'ai, tokios geros programos negali iškart įpakuoti..."

dar vienas pasiūlymas -- padaryt paketą "why skype is bad" arba "Skype alternatives" :D
kad tiems, kas naudoja Add/Remove programs arba kitus APT šią info rastų ;)

ta proga, kad minėtos laisvos programos dar nelabai palaiko audio(išskyrus Gizmo) ir video konferencijų

radau kelis sprendimus, kurie tai palaiko:

https://www.webhuddle.com/ (java pagrindu)

http://www.dokeos.com/en/products/videoconferencing (flash pagrindu)
http://www.dokeos.com/wiki/index.php/Installing_videoconference_2.0

ir kažkas labai galingo (supratau, kad paketas iš karto su serverio softu ir etc)
http://dimdim.com/products/dimdim_editions_free.html